[PAULUS libro octauo decimo ad edictum. ]
[パウルス『告示註釈』第18巻] 次の点について検討しなければならない。
§9.4.24.prDe illo uidendum, utrum aduersus eum tantum, qui dolo fecit, quo minus in potestate haberet, actio locum habeat noxalis, si ex dolo eius acciderit, ut cesset noxalis actio (forte si servo suo fugam mandauit) an et si possit nihilo minus cum alio agi (quod accidit, cum alienatus manumissusue est).
すなわち、故意によって自己の権力下に置かなくなるように仕向け、彼の故意によって加害訴訟が成り立たなくなる事態(たとえば自分の奴隷に逃亡を命じた場合)が生じたならば、そのような故意の行為を行った者に対してのみ加害訴訟が成立するのか、それとも、それにもかかわらず他の者に対して訴訟を提起することが可能である場合(これは奴隷が譲渡されたか、あるいは解放された場合に生じる)であっても、やはりその者に対して訴訟が成立するのか。
quod est uerius: in quo casu electio est actoris, cum quo uelit agere.
後者の方がより妥当である。 この場合、誰を相手に訴えようとするかは原告の選択による。
Iulianus autem ait de eo qui manumissit, si paratus sit defendere se manumissus, exceptionem dandam ei qui manumisit.
しかしユリアヌスは、解放した者について、もし解放された奴隷が自らを防禦する(応訴する)準備があるならば、解放した者に対して抗弁が与えられるべきであると言う。
hoc et Labeo.
ラベオも同意見である。